- paplavūnas
- 2 paplavū̃nas, -ė smob. (2) 1. An paaugęs, visur einantis, lendantis vaikas: Vaikas nebemažas, pats tas paplavū̃nas Ob. Tas vaikas dabar pats paplavū̃nas (jau nori bėginėti), negali nuo jo atsitraukt Ds. ║ paauglys: Jo berniokas jau geras paplavūnas Jž. O, mergiotės jau paplavū̃nės Dbk. Tai suejo dvi paplavū̃nės ir dūksta Ds. 2. paaugęs, jau bandantis skristi paukštis: O, viščiokai jau tokie paplavū̃nai buvo, kai varna išnešiojo Dbk. A dideli buvo ančiukai? – O, jau paplavūnai Rm. 3. Svn nerimtas, visur besitrankantis, patvirkęs žmogus: Su tokiu paplavūnu nesusidėk, dukrel, paskui verksi Kp. Kur tu sugausi tą paplavūną: jis šiandien čia, rytoj kitur! Kp. Tas bernelis paplavū̃nas Tr. Koks te bernas – paplavū̃nas toks! Ėr. ║ visur lakstantis gyvulys: Ė, jų šuva netikęs: paplavū̃nas, namų nesaugo Ob. 4. kas plavinėja, vaikšto svyrinėdamas, krypuodamas: Jis eina kaip paplavū̃nas Kp. 5. kas išsiskėtęs, išsiplėtęs (apie augalą): Salduolių šakos plačiai kečiasi, jos tokios paplavū̃nės Rm. 6. kas plūduriuoja vandens paviršiuje (apie vandens augalus): O tie glitūs paplavūnai ir lankstėsi liūno paviršium A.Vien.
Dictionary of the Lithuanian Language.